kumellupys

kumellupỹs sm. (3^4a) K, kuméllupis (1) 1. K, Vdk kas kumeles, arklius lupa: Kuméllupis bežiūrint arklio skūrą nunėrė Up. Kuméllupio prastas amatas Kp. Ištekėk už kumellupio – matysi, kaip jis tave nušers (nupenės) Šll. 2. K kas arklius muša, be reikalo kankina: Kuméllupis, ne bernas: argi tie gyvulėliai kalti?! Grž. ║ arklių varytojas, kuliamąja mašina kuliant: Kuméllupi, lipk ant mašinos! Grg. 3. prk. niekam tikęs žmogus: Tie inkilų vagys, tie kuméllupiai razbaininkai Up.